barbarybė

barbarybė
barbarýbė sf. (1) 1. DŽ istor. laikotarpis, kuriame atsiranda gyvulininkystė ir žemdirbystė. 2. papročių šiurkštumas ir laukinumas, pažiūrų į kultūros vertybes obskurantiškumas: Stambūs istoriniai pasikeitimai senovėje vyko dažnai per užkariavimus, kuriuos lydėjo visokios barbarybės sp.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • barbarybė — barbarýbė dkt. Mirtiẽs bausmė̃s pri̇ešininkai vadi̇̀na ją̃ barbarýbe …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • medinystė — medinỹstė (neol.) sf. (2) laukinumas, barbarybė: Tūlos giminės yra iš jų vergystės, smarkininkystės bei medinystės išgelbėtos LC1888,22 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”